Būti, klausytis, stebėti, skanauti. 

Autorius: Aleksejus Žaltkovski data: 2017 10 15

Kartais yra dienų, kai neiškišu nosies iš namų. Dažniau, tai yra tingėjimo padarinys, nei ale užimtumo. Pastebėjau, kad nusprendęs išeiti pabėgioti, esu labiau laimingas, nei atsisakęs. Labai panašiai ir su vaikščiojimu. Todėl džiaugiuosi, kad vis dažniau pavyksta ištempti save į lauką. Turiu visa aibę ritualų vaikščiojimo metu. 

Tyrinėti naujas vietas, mėgautis vaizdais, fotografuoti, užuosti kvapus. Vienas iš dažniausių – stebėti pėdų sąlyti su žeme. Sunku tvirtai jausti žemę po kojomis ir būti mintyse. Dažnai išėjęs iš susitikimo, kur nors miesto pakraštyje, leidžiu sau grįžti pėsčiomis. Įsitikinau, kad nuo tokio pasivaikščiojimo produktyvumas ir energingumas auga, todėl jau seniai savęs nepjaunu, kad kiek ale praradau laiko. 

Šiandien diena galėjo tapti, nuo ryto iki vakaro 4 sienose. Ryte gaminausi valgyti, skaičiau, mokiausi, žiūrėjau Tapino „Laikykitės ten“. Tikriausiai, taip galėjau kuo ramiausiai prasėdėti namuose. Bet parašiau draugei ir ištempiau tiek ją, tiek save į lauką. Pasidariau arbatos, įsijungiau muziką ir iškeliavau.

Moterys dažnai vėluoja, kaip tik prisiminiau tėvo mėgstamą anekdotą. Žmoną vyrui sako: brangusis, aš išeinu 5 minutėms, tu kas pusvalandį sriubą pamaišyk :) Tai panašiai buvo ir šį kartą. Nors laikas ėjosi nuostabiai. Sėdėjau aukštai ant tilto bokštelio, skanavau obuolių ir cinamonų arbatą. Muziką pakeitė, Nobelio literatūros premijos nugalėtojo, Kazuo Ishiguro, audio knyga. 

Buvo nuostabu būti, klausytis, stebėti, skanauti. Taip ir mėgavausi, kol negavau žinutės „kur tu?“. Tada buvo pokalbio, diskusijų metas. Nors karts nuo karto vaizdas vis pavogdavo mane iš pokalbio. O gal priešingai, puošė vakaro pašnekesį. 

Keliauti buvo verta. Toks pasikrovimas jėgų ateinančiai savaitei. Tokie pasivaikščiojimai man yra gyvumo požymis. 

Kurti realius dalykus, o ne gyventi fantazijose

Autorius: Aleksejus Žaltkovski data: 2017 10 10

Tikiu, kad kažkur yra prieš kelis metus rašytas įrašas apie tai. Pamenu, kai pradėjau kurti Talentų kartą atėjo suvokimas, kad nenoriu žaisti kompiuterinių žaidimų ir nenoriu rašyti knygos. Pirma mintis atsirado iš idėjos, kad gyventi tikrą, o ne virtualų gyvenimą. Savo, o ne kompiuterinių veikėjų. Patirti tikras emocijas, o ne tokias, kurias sukelia virtualūs dalykai (serialai, žaidimai, knygos, filmai). Nors neturiu termino kuo apart intensyvumo skiriasi emocijos, bet man tai kaip lyginti pornografiją su mylėjimusi. Kiekvienas supranta, kad tai visiškai skirtingi dalykai.

Antra mintis – noriu rašyti ne knygą, o kurti tą pasaulį realybėje. Tikriausiai dar ir dabar dalis manęs nori sukurti filmą, spektaklį ar parašyti knygą, kuri būtų ne tiek to do instrukcija ką kaip daryti, kiek labiau apie kitą pasaulio matymo kampą. 

Tačiau tiek dabar, tiek tada stiprus jausmas, kad noriu čiupinėti realybę, o ne būti fantazijose. Matau kaip kuriami produktai kuria vertę. Mokymai mokymų vadovams užaugino stiprus lyderius, kurie kuria mūsų visuomenę. Talentų Kartos apklausos rodė, kad daugiau nei 10% dalyvių pakeisdavo darbą, nes suprato ką nori veikti. O tai yra daugiau nei 150 žmonių. Lapino skrynios dalyvių vertinimai rodo, kad drįsta daugiau laiko skirti sau, geriau supranta savo poreikius, bei išmoko į gyvenimą įnešti daugiau ramybės.. ir to mokosi toliau. 

Suprantu, kad tai nėra namas, miškas ar gamykla. Mano darbo vaisiai ženkliai sunkiau apčiuopiami. Ir tiesą sakant mažai apie juos galvoju. Man tai bendro pyrago dalis. 

Tai noriu kurti tai kas tikra. Jau seniai nėra kompromiso tarp pinigų ir kuriamos vertės. Tai du viename esantys dalykai. Norisi sakyti, kad norisi kurti tai, ką norisi pačiupinėti, bet mano produktai labai abstraktūs. 

Žinau, kad noriu mažiau fantazijų, o daugiau realybės. Tikriausiai tai viena iš priežasčių kodėl man patinka bėgioti. Nors nepaaiškina kodėl patinka rašyti, skaityti. Na, tyrinėti dažniausiai yra tai, kas tikra. Nors vis dar nežinau, kas tas tikra. Gal tuo gyvenimas ir žavus? :)

Kuo skiriasi „kelias į laimę“ ir „laimė yra kelias“ arba kas tie kalbos riktai?

Autorius: Aleksejus Žaltkovski data: 2017 10 10

Yra toks terminas – kalbos riktas. Kaip suprantu, jį sugalvojo Froidas. Naudojamas kai žmogus padaro savo kalboje klaidą, bet iš tiesų ji atspindi jo požiūrį. Tai šiandien tikriausiai patyriau kažką panašaus. Dirbome ties naujos programos turiniu ir viena tema vadinasi laimė yra kelias. Moderavau susitikimą ir perskaičiau šią temą kelias į laimę. 

Laurinaitis pataisė mane ir pasakė, kad supranta mano požiūrį, bet tema vadinasi kelias yra laimė. Ir pasijuokė, kad tai atspindi mano požiūrį. Man atrodo, ankstesniame susitikime irgi perskaičiau šį temos pavadinimą kaip kelias į laimę. 

Manau labai taikli pastaba. Nors šiuo metu turiu daug man patinkančių gyvenimo aspektų, dalis mano pastangų ir energijos skiriama kurtis norimą gyvenimą. Turiu tam tikrą viziją ir dėlioju tiek metų planus, tiek dienos darbus šiais aspektais. 

Nors vis daugiau patyriu laimės ir tikėtina vis mažiau darau kompromisų, vis gi sutinku, kad dalis minčių yra „kelias į laimę“ lauke.

Ar gyvenu tobulą gyvenimą? Ne. Matau skirtumus tarp norimo ir esamo. Ar gyvenu vis labiau tobulą gyvenimą? Manau klaidinga formuluotė. Gyvenime vis daugiau tobulų akimirkų. 

Dabar berašant suprantu, kad galiu kitaip pakreipti esamą kelią. Juk dabartinė patirtis, procesas yra labai įdomūs. Nežinia kada dar turėsiu galimybę burti viską nuo pradžių. Galima sakyti nieko neturint. Tai labai įdomus nuotykis.

Kažkada galvojau, kad būnant 20 santykių kūrimas, įsimylėjimas yra tokie nuostabūs… ir to jau niekada nepatirsiu. Tas dalinai yra tiesa, nes tais metais tas turi savo poskonį, savo žavesį. Nors tiesa ir tai, kad kiti gyvenimo etapai turi kitokio žavesio. Brandos, didesnio supratimo ir kitų aspektų. Bet norėjau pasakyti, kad kiekvienas etapas turi savo žavesio. Todėl dabar gyvenu labai įdomų laiko tarpą. Naujų programų atsiradimas. Naujų santykių atkarpa. Mokymasis mobilizuotis. Tikslų siekimas. Produktų įvedimas į rinką. Darbas su komanda. Tai labai įdomūs dalykai. 

Nuo požiūrio taško priklauso kiek yra procese entuziazmo. Šis atradimas, teisingiau suvokimas labai įdomus. Kažkaip nušvito viskas kitu kampu, kitomis spalvomis. Nors žinau šiuos dalykus, bet dabar toks įvyko kaip mažas ir labai silpnas praregėjimas. Juk tikrai, tai ką aš dabar darau, tai kokiame gyvenime etape esu.. yra neapsakomai įdomu. Čia kaip gyventi XX amžiaus pradžioje ir matyti kaip atsiranda ir kuriama daugelis dalykų. 

Vertinga aspektą iškėlė kalbos riktas. Dar įdomiau yra rašyti ir atrasti. Rašymas, panašiai kaip bėgiojimas.. tyrinėji ir ką nors įdomaus atrandi. Nuuoossttaabbuu!