Ar Rusijai reikia stiprios rankos?

Autorius: Aleksejus Žaltkovski data: 2015 04 06

hammer-155831_1280

Pastaruoju metu žiūrėjau kelis interviu, kuriose buvo diskutuojama apie Rusiją. Vienas iš baisių dalykų, tai Stalino garbinimas. Kai kalba eina apie jo žudymus ir trėmimus yra kartojama ta pati mintis. Norint siekti rezultato, Rusijos žmogui reikia stiprios rankos. Tik esant kietai tvarkai jis dirbs. Šiandien noriu apie tai parašyti.

 

1980-85 metais Rusija apie 2/3 kviečių IMPORTAVO. Mane šis faktas labai nustebino. Na, suprantu, nėra inovacijų, silpna vadyba, nėra investicijų, bet kviečius importuoti?? Ir dar 2/3?? Pagal to meto skaičius didžiąją dalį pinigų gautus už naftą, sovietai sumokėdavo JAV už grudus.

Sugriuvus tarybų sąjungai valdžia buvo patikėta reformatoriui Gaidarui. Jis būdamas 35 metų padėjo išvengti karo ir bado. Žiūrėjau Gaidaro ir jo kolegos Čiubaiso interviu. Jie perteikė vieną mintį, kuri šiandien man išlindo kaip suvokimas. Ekonomika mirs be asmens laisvės ir iniciatyvos. Siekiant ekonomiką bent kažkiek palaikyti be asmens laisvės, reikia stiprios rankos. Tos rankos, kuri žudys, trems, draus, gąsdins.

Jeigu Stalinas gyventu prieš kokius 400-500 metų, jo poelgiai būtų mažiau šokiruojantis. Nes pasaulis kuo toliau, tuo labiau juda link gyvenimo, kuriame žmogaus gyvybė yra vertybė. Jeigu JAV antrame pasauliniame kare daugiausiai prisidėjo pinigais, tai Rusija guldė savo žmones.

Panašu, kad žmogaus gyvybė nei anksčiau, nei dabar tose žemėse nebuvo vertybė. Stalino garbinimas tik dar labiau sustiprina šį požiūrį. Mes galime aukoti žmonių gyvybes vardan gerovės. Tik klausimas kokia ta gerovė, nes ir prie Stalino žmonės gyveno skurdžiai.

Vienoje Rusijos jaunųjų žurnalistų laidoje buvo užduotas klausimas. Kas svarbiau, meilė tėvynei ar tiesa? Buvo pateiktas žurnalistės Anos Politkovskaja pavyzdys, kai ji rašė kenkdama Rusijos valdžiai. Buvo labai gražus atsakymas į šį klausimą. Valdžia nėra tėvynė. Tiesos sakymas yra meilė tėvynei.

Bei pateiktas kitas pavyzdys. 1964 metų istorija, kai Times išspausdino įrodymus apie JAV prezidento Lyndon Johnson apgavystę dėl karo pradžios. Po to straipsnio JAV įvaizdis krito, bet visuomenei buvo iškelta moralinė kartelė.

Rusijoje šiuo metu yra tik dvi jėgos. Viena baimė. Antra noras būti geresniais už vakarus. Aplenkti vakarus sunkiai išeis, kai visa Rusijos ekonomika tokia pat dydžio kaip Italijos. Todėl belieka niekinti, žeminti ir kitaip šmeižti. Kai kiti tokie baisūs ir blogi, pats sau nesi toks tragiškas.

Rusijoje reikia ne stiprios rankos, o asmens laisvės. Dažna šiam teiginiui atkirtis – žmonės nėra tam pasiruošę. Kažkada griuvo vergovė. Dalis vergų tikrai tam buvo nepasiruošę. Prasilošė, pakliuvo į kalėjimus  ar kitaip susigadino gyvenimus. Tačiau galiausiai dauguma gyveno geriau. Įdomu, ar kas nors nori grįžti į vergovės laikus? Rusijoje į Tarybinius nori…

 

Po ilgos pauzės arba 100 dienų

Autorius: Aleksejus Žaltkovski data: 2015 04 05

photo-1421757295538-9c80958e75b0

Labai seniai čia nerašiau. Pertraukos ir besikartojantis etapai mano gyvenime dažnas dalykas. Šiandien netyčia sužinojau, jog iki mano gimtadienio liko 100 dienų. Gimiau per motinos šimtadienį :)

Internete skaitau vieno verslininko dienoraštį, kuriame jis propoguoja 100 dienų eksperimentus. Išsikelti tikslus ir jų siekti. Man labai graži idėja, nes eksperimentuoti ir tyrinėti man patinka. Turėjau panašų eksperimentą ir vis norėjau tęsti šį dalyką. Dar nesu įvardinęs ką noriu pasiekti per artimiausius 100 dienų, todėl norėjau atidėti startą. Kita vertus, startas gali vykti šiandien ir kelionės eigoje atsiras tikslai. Tuo labiau plius minus žinau kur link einu ir ko siekiu.

Bei jau atsiranda kontūrai ir šviesa tunelio gale jau matosi. Arba bent jau aš ją matau.

Daug rašau pastaruoju metu. Dažniausiai rašau į dienoraštį tik sau. Čia kažkaip vis nepriėjo rankos parašyti. Plius daug rašiau atradimų programai. Man patiko rašyti. Nors buvo daug įtampos, intensyvu, bet rašymas man patiko. Atradimai.lt patirtis paskatino du dalykus. Pirma kalbėtis su Delfi dėl rašymo jų portale. Tame matau didelę galimybę mokytis rašyti ir lavinti šią kompetenciją. Antra – galbūt (nes dar nežinau kaip viskas vyks) daugiau rašyti Talentų Kartoje. Ar tai naujienlaiškio forma ar blogo formatu.

Pastarieji metai buvo sunkūs. Nors atrodo, kad jau daug metų taip galiu pasakyti :) Kita vertus galiu drąsiai teigti, einu keliu, kuriuo noriu eiti. Galbūt kartais ne taip einu, galbūt nuklystu, galbūt kartais buksuoju, bet einu tuo keliu ir į ten kur noriu. Keistai skamba, nes naujausias mano atradimas – esu visiškai ne savo vaidmenyje.

Kita vertus, esu žmogus, kuris geriausiai gali sutvarkyti esamą situaciją Talentų Kartoje. Šiame etape man tereikia daryti kelis dalykus. Įvesti kontrolę ir vykdyti svarbiausius darbus. Tuo labiau, kad rezultatai jau ateina ir pirmieji vaisiai jau galima sakyti ant stalo :)

Bet vis tiek vienas iš svarbiausių šio meto darbų surasti įmonei vykdantijį direktorių. Taip vadinama COO.

Noriu skaityti ir keliauti miegoti :) Dar užbaigsiu vieną darbą ir keliausiu skaityti ir miegoti :)

Kiek ir kam svarbus gebėjimas pasiekti rezultatą?

Autorius: Aleksejus Žaltkovski data: 2014 07 21

1146459_30836972

DISC metodologijoje žmonės skirstomi į du blokus. Vieni suvokia, kad gali daryti įtaką aplinkai, o kiti ne. Pastebėjau, kad daugelis žmonių jaučiasi negalintys daryti įtakos. Pastaruoju metu matau labai daug žmonių, kurie negali prisiimti atsakomybės už rezultatus. Vienas po kito beriami teiginiai apie tai, kas nuo mūsų nepriklauso.

Iš vienos pusės suprantu, kad žmonės skirtingi. Kiekvienas turi savus privalumus ir kiekvienas turi savo vaidmenį, kuris yra vertingas ir unikalus. Ir jaučiasi, kad dabar noriu sakyti beeeettt. Ir jis yra. Man trūksta žmonių, kurie geba pasiekti rezultatą. Kita viso šito pusė. Suprantu, kad moku pasiekti tikslus. Turiu visas tam reikiamas savybes. Ir tikriausiai dar svarbiau – nuostatas bei tikėjimą.

Tikiu, kad nuo manęs priklauso kokios esu nuotaikos. Nuo manęs priklauso ką turiu. Nuo manęs priklauso kaip jaučiuosi. Nuo manęs priklauso kokioje šalyje gyvenu. Nuo manęs priklauso ką aš darau. Ir čia labai daug aš.

Galbūt mano tobulėjimui įtakos turėjo tuo metu buvęs kultas – lyderiais tampama, o ne gimstama. Garsiai buvo deklaruojama, kad nuo manęs priklauso ką pasieksiu. Aš esu atsakingas už gyvenimą. Ir man šis suvokimas išsivystė į suvokimą apie įtakos ratą.

Pagrindinė jo mintis yra, kad negali daryti įtakos tam, kas yra už tavo įtakos rato ribų. Negali pakeisti to, kas nėra tavo atsakomybėje. Oras nepriklauso nuo mūsų. Mūsų įtakos rate drabužių pasirinkimas. Jeigu nuotaika nepriklauso nuo tavęs, o ji pavaldi orui – tai negali keisti jos. Tai yra už tavo įtakos ribų.

Kita vertus suprantu, kad aplinka turi didelę įtaką. Pastaruoju metu stipriai įsitikinu, kad didžiajai daliai žmonių aplinką turi didesnę įtaką, nei jų asmeniniai pasirinkimai. Ir manau, kad kiekvienas turime formuoti ir/ar rinktis tokią aplinką, kuri padeda mums būti laimingais.

Šiomis dienomis buvo stipri mintis, kad labai svarbu turėti gebėjimą pasiekti rezultatą. Tai šiuo metu supratau, kad yra ir kita dalis svarbi. Tik dar nežinau kokia :) Žinau, kad ne visiems būtina tai mokėti. Ir toks teiginys, kad labai svarbu mokėti pasiekti rezultatą kurią vėl mistifikuotus žmones. Tokius į kuriuos kiti nori būti panašūs. Ir būti jais, o ne savimi. Daliai žmonių svarbu išmokti pasiekti rezultatą. Daliai žmonių, ne. Svarbiau būti savimi, o ne efektyviu ar kokiu nors dar.