Pažinti save

Noriu šiandien parašyti kitką. Kitaip gal nei įprastai. Gal ir apie tai kas vyko, kita vertus šiek tiek giliau.

Suprantu, kad mano istorija susideda iš aspektų rinkinio, kuris susideda į režisieriaus figūrą. Matyt labiau simbolinę, nei tiesioginę prasme. Man gyvenime svarbu kurti, svarbu idėja, svarbu komunikacija, t.y. pasiekti, paliesti žmones. Šie dalykai man telpa į režisieriaus amplua.

Ne kartą esu pasakojęs, kad nelaikau kūrybiniu žmogumi asmenį, kuris laikomas vienas iš kūrybiškiausių žmonijos istorijoje. Leonardo da Vinči man nėra kūrybiškas žmogus, nes jis nieko nėra palikęs po savęs praktinio. Jis puikus dailininkas, nutapė vienus iš geriausių paveikslų. Buvo labai smalsus žmogus. Turėjo daug interesų. Ir visgi kūrybiškumas man yra apie kažką išbaigto ir naudojimo.

Da Vinčio anatomijos tyrinėjimai aplenkė pirmtakus keliais šimtais metų. Tačiau anatomijos pritaikomumas vystėsi ne iš jo darbų. Jo sukurtas tankas niekaip neprisidėjo prie tankų atsiradimo. Inžinieriai sprendimai niekaip nepadėjo augti ir vystytis inžinerijai. Jis turėjo daug idėjų, bet jos nebuvo išnešiotos ir išbaigtos kaip Edisono lemputė, kuri ilgainiui pasiekė milijonus žmonių namų.

Kita istorinė asmenybė, kuri man atrodo yra ženkliai kūrybiškesnė – Walt Disney. Jis pakeitė pramogų industriją filmų, animacijos ir laisvalaikių parkų pagalba. Net praėjus tiek metų po jo mirties, vis dar jaučiama jo įtaka.

Tarp Walto ir Leonardo manau buvo didelis skirtumas. Leonardas stokojo gebėjimo bendradarbiauti. Mokėjo sudominti, parduoti, sužavėti, bet ne bendradarbiauti. Vienas iš retų jo bendradarbiavimo pavyzdžių – iliustracijų sukūrimas savo bičiulio, matematiko aritmetikos vadovėliui. Daugiau biografai jo istorijoje nerado. 

Walt Disney kitaip. Jis pasiekė aukštumų, nes savo aplinkoje turėjo prodiuserį, o gal net visą arsenalą trūkstamų kompetencijų.

Nei Leonardo laikais, nei Walto laikais – pavieniai žmonės nieko negalėjo padaryti. Visada aukščiausi pasiekimai – stiprios komandos darbas.

Man atrodo, kad ilgai galiu blaškytis ir kurti, bet geriausiems rezultatams turiu surasti savo kūrybos prodiuserį. Žmogų, su kuriuo kartu galime kurti. Juk kūrybiškumas yra daugiaplanis. Scenarijaus idėja ir pats scenarijus, dialogai, veikėjai, problematika… yra tik maža dalis kūrybos. Kur dar filmavimo planas, aktorių parinkimas ir jiems jų funkcijų išskirstimas, operatorių, kaskadininkų, apšvietėjų, dekoratorių ir aibė kitų darbų suorganizavimas. Dar ir laiku bei biudžeto ribose.

Panašu, kad vis labiau atrandu tokį žmogų. Ir vis dažniau atrandame kaip režisuoti ir prodiusuoti mūsų bendrą darbą.

Gyvenimo istorija apie du baltuosius lokius.