Pažinti save

Rusijos politika man visada įdomi tema. Nežinau kodėl ar iš kur, tačiau įdomu. Įdomu Stalino, Putino, Jelcino biografijos. Įvairus įvykiai ir laikotarpiai. Manau, kad įdomi net ne tiek pati Rusija, kiek buvusios Tarybų Sąjungos istorija.

Šiandien prieš tęsiant rašymą skyriau laiko pažiūrėti Boriso Grebenšekovo (BG) intervių. Yra tokia Rusijos televizija internete TV Rain (TV lietus). Viena iš Rusijos garsenybių ten turi laidą. Kaip tik Ksenia Sobčak ir klausinėjo BG. Įdomu pasiklausyti jo interviu, kaip jis mąsto, kaip atsakinėja ir pan.

Tačiau žiūrint, supratau kai ką kitko. Rusijos Opozicijos ketinimai yra labai šviesūs ir gražūs. Įvardijamos aktualios problemos. Iškeliamos svarbios vertybės. Norima pokyčių į gerąją pusę. Stebint Ksenios mąstymą, t.y. kokius klausimus ji uždavinėjo, kaip ji mato pasaulį, kokius pavyzdžius ji perteikia – supratau. Supratau, kad pasikeitus valdžiai viskas bus tas pats. Teisingiau bus tam tikri pokyčiai. Tie klausimai, kurie yra keliami, tikriausiai bus sprendžiami. Tačiau atsiras kiti klausimai, kitos problemos ir viskas bus taip pat kaip dabar. Valdžia sau, žmonės sau. Valdžia daugiau dėmesio skirs sistemai apsaugoti, nei žmonių poreikius tenkinti.

Jeigu stebint ką darė (-o) Chodorkovskis, Navalnyj  ir kiti, turėjau vilčių, kad gali situacija keistis į gerąją pusę, tai dabar ši viltis prarado stiprų pagrindą.

Viena iš priežasčių, jų mąstymo tipas: aš esu tiek geras, kiek blogi aplinkui. Aš ne todėl esu geras, kad … , o todėl, kad anie yra žiaurūs ir blogi. Galbūt politikoje kitaip nėra galimybių gauti dėmesio, tačiau šis mąstymo tipas yra pražūtingas.

Manau, kad pasikeis valdžia ir vėl bus tas pat. Jeigu pasižiūrėti istorijoje kaip buvo anksčiau. Komunistų ketinimai nuverčiant prieš juos buvusius, buvo labai gražūs. Problemas, kurias jie kėlė, buvo aktualios ir svarbios. Kaip viskas tai  baigėsi, žinome kiekvienas.

Dar vienas pavyzdys. Jelcinas. Iš tiek kiek žinau supratau, kad jis buvo tikras liberalas, jam buvo svarbios žmogaus teisės. Jis stipriai tikėjo idėja, kad Rusija gali būti laisva. Jis tikėjo laisvės idėjos nauda visuomenei. Ieškojo būdų kaip įgyvendinti ir įdiegti demokratiją.

Einant antrai kadencijai į pabaigą, jis išsigando, kad gali ateiti komunistai. Gali grįžti tai kas buvo. Visas progresas nueis šuniui ant uodegos. Taip jam gimė mintis. Apsaugoti nuo anų, žiaurių, blogų norinčių valdžios žmonių. Tam reikia surasti palikuonį, kuriam viską palikti. Surasti tokį, kuris galėtų nugalėti anuos blogesnius. Kuris būtų už juos stipresnis. Tikriausiai, nežinau ir galiu tik spėti, kad šiose mintyse pasimėtė laisvės idėja. Ją užgožė baimė, kad grįš seni laikai ir noras, apsaugoti šalį nuo esamų komunistų. Ketinimai gražūs. Klausimai svarbūs. Kaip viskas baigėsi, žinome. Noras ir baimė užgožė diegiamas vertybes.

Manau, kad yra vilties kai eina kalba apie Moldovą, Ukrainą, Baltarusiją ir kitas panašias valstybes. Tai puikiai iliustruoja Suomijos, Pietų Korėjos ir panašių valstybių pavyzdžiai. Tačiau pokyčiams Rusijoje reikia kažkokio didelio stebuklo.

Visgi. Manau, kad Putino režimas sugrius. Neturiu supratimo kada. Gal po 10 metų, gal po 15 metų, gal už 3 metų, o gal už 7 mėnesių ar 12 savaičių.

Tikriausiai ne bus taip blogai, kaip yra. Kalbant apie klausimus, kuriuos šiuo metu kelia opozicija. Tačiau ilgainiui bus viskas tas pats.