Pažinti save

Vienas principas, kuriuo stipriai vadovaujuosi kai sprendžiu kokius nors konfliktinius klausimus. Pačioje pradžioje deklaruoju ir tuo vadovaujuosi, kad mes prieisime sprendimo tenkinančio visas puses.

Dažnai konfliktinėje situacija žmogus puola gintis ir saugoti savo teritoriją. Šis etapas labai sunkus, nes gynyba dažnai pereina į puolimą. Tai yra dažniausia reakcija. Arba žmogus užsidaro ir nieko negirdi arba puola.

Pamačiau, kad kai prieinama tokios situacijos, turiu įprotį naudoti deklaratyvumą. T.y. teigti kaip yra, o ne bandyti suprasti kitą pusę. Kai tik pasakai, kad žmogus neteisus – labai sunku ir reikia labai daug jėgų leisti žmogui keisti savo požiūrį.

Todėl labai svarbu nuo pat pradžios išvengti pozicijų priešpriešos. Kai matai, kad skiriasi mūsų pozicijos – pradėti ne nuo pozicijos įvardijimo, o klausimo ir smalsumo kodėl žmogus taip mano. Šis veiksmas leidžia dažnai išvengti situacijos, kai abu kalba apie tą patį tik skirtingais žodžiais ar vadovaujasi skirtingais kriterijais, nors nori to paties. Daugelį konfliktinių situacijų galima išvengti ir išspręsti tiesiog siekiant suprasti kitą pusę.

Iš čia dar viena įžvalga apie veidrodinius neuronus. Šių neuronų pagalba mes esame linkę kopijuoti žmonių elgesį. Sunku šaukti ant žmogaus, kuris tau ramiai su tavimi bendrauja ir pats nekelia balso. Ir kaip paprasta pačiam pradėti rėkti ant kito žmogaus, jeigu jis šaukia.

Žmonės kopijuoja vienų kitų elgsenas, todėl kai pradedi pulti – žmogus puola. Kai pradedi šaukti, žmogus šaukia. Kai pradedi įrodinėti, kad jis yra neteisus – oponentas pradeda įrodinėti, kad tu esi neteisus. Kai įjungi norą suprasti, po kažkiek laiko, kitas žmogus irgi siekia suprasti.

Pastebėjau, kai derėjomės dėl įmonės pardavimo – geriausi sprendimų buvo prieita kai sėdėjome vienas šalia kito ir kartu ieškojome sprendimo. Visi sunkiausi ginčai buvo tada kai nesupranti ko kitas nori ir sėdėjome vienas priešais kitą.

Iš to išplaukia dar vienas principas, kurį mes visi puikiai žinome, tik juo retai vadovaujamės. Elkis su kitais, taip, kaip nori, kad elgtųsi su tavimi. Nori pagarbos – pradėk gerbti. Nori meilės – pradėk mylėti. Nori supratingumo – pradėk suprasti. Noriu iniciatyvos – rodyk iniciatyvą. Atsakomybės – bus atsakingas.

Grįžtant prie pradžioje išsakytos minties noriu užakcentuoti kiek svarbu išvengti gynybinės reakcijos. Pačioje pradžioje pirmas veiksmas yra parodyti, kad žmogui negresia joks pavojus.

Berašant suvokiau, kad šie pavojai gali būti skirtingi. Tiek fiziologiniai, tiek materialiniai, tiek psichologiniai ar socialiniai. Kad pačiam būtų aiškiau :) pateiksiu kelis pavyzdžius. Fiziologiniai: smurtas, fizinis susidorojimas; Materialiniai: prarasiu turtą, man priklausančius bonusus ar atlygį; Psichologiniai: baimė, stresas, įtampa, ne apibrėžtumas; socialiniai: pripažinimo praradimas, įžeidimai, nuvertinimai ar patyčios – ypatingai jeigu yra aplink žmonių, kuriu nuomonė mums svarbi.