pamąstymai apie suklupimų, praradimų, netekimų teigiamus aspektus

Autorius: Aleksejus Žaltkovski data: 2017 10 01

Vienas iš pastarojo gyvenimo atradimų, o teisingiau suvokimas – įvykiai ir reiškiniai, kuriems mes suteikiame blogai etiketę, dažnai turi vertingus aspektus. Čia iš operos nėra blogai arba gerai. 

Sena daina, kad įvykiai patys iš savęs yra nei geri, nei blogi. Įvykius vienai ar kitai kategorijai priskiriame mes patys. Vertinimas slypi mumyse. Pastaruoju metu supratau, kad daug įvykių mano gyvenime, kurie buvo sudėtingi, sunkus ir tokie, kokius ale ir priešui nepalinkėtume… nėra tokie blogi. Jie atnešė man vertingos patirties, atvėrė naujas galimybes. Be jų nebūčiau toks, koks esu.

Juk kaip naivu manyti, kad gyvenimas yra vien gelytės. Normalu, kad gyvenime yra tiek malonesnių, tiek sudėtingesnių momentų. Tai štai šie sudėtingi momentai, mus daro stipresniais. Tikiu, kad tai irgi sena daina. Dar Nyčė, o tikėtina ir iki jo kas nors sakė šią mintį: tai kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresniais. 

Bet esmė vis tiek ne tame :) Viena. Dabar man tai ne žinojimas, o suvokimas. Antra. Tai suvokus yra kiek kitokia reakcija į šiuos įvykius. Nors nebūtinai. 

Taip rašau ir vis dvejoju. Nes kartais norisi sakyti, kad galbūt jeigu ten būtų pavykę, o ne taip atsitikę kaip dabar įvyko, būtų viskas ženkliai geriau. Bet kuo puikiausiai suprantu, kad tai mitas. Nes mes nežinome kaip būtų buvę, jeigu būtų buvę.

Kartais norisi sakyti, kad galbūt tam tikri dalykai tikrai yra blogi.. ir iš jų nieko neišmokstame. Dažnai lygos stiprina organizmą ir taip mes tampame atsparesni lygoms, bet kartais lyga tiek atima… kad žmonės taip ir neprisikelia gyventi. Nebūtinai tiesiogine prasme. Pvz. žmogus, po kokio nors suklupimo.. pasiduoda alkoholiui ir taip palaidoja save dar esant gyvam. 

Tuo atveju žmogus nesugeba priimti tai, kas įvyko, kaip yra… ir bėga nuo realybės į priklausomybę. Tas reiškia, kad kelias į išėjimą iš tos situacijos per priėmimą. Ok, psichologija tai irgi žino. 9 ar 12 žingsnių kalba kaip tik apie tai. 

Ar noriu parašyti ką nors naujo? Ne. Labiau rašau pats sau, ką suvokiau, prie ko priėjau ir ką nesužinojau, o atradau, supratau. Nes žinoti ir suprasti yra visiškai du skirtingi dalykai.

Iš esmės, gyvenimo kokybė pagerėja, kai mes suvokiame, kad bloguose įvykiuose dažnai slypi ateičiai naudingi atradimai. Suomiai Ben Furman ir Tapani Ahola turi idėją, kad liga, suklupimai, praradimai yra pamoka, kurią mums kažkas siunčia. Paklausti savęs, ką man sako ši liga? Kam man nori pasakyti šis praradimas?

Vienas artimas draugas po tėvo mirties pradėjo mažiau dirbti ir daugiau keliauti. Ar tai reiškia, kad draugui tėvo mirtis tapo lengvesnė? Nemanau. Praradimai, suklupimai jie vis tiek sudėtingi. Gal tokiais atvejais svarbiau žinoti, kad tai praeis? Kad gyvenimas tęsiasi? Gal toks žinojimas padeda judėti pirmyn? Gal siunčiamos pamokos atradimai padeda turėti viltį?

Tema labai egzistencinė. Noriu ją vis geriau suprasti, todėl daugiau klausimų, nei teigimo.

Noriu komentuoti

Required.

Required. Not published.

If you have one.

*