Pažinti save

Savaitgali buvau socialinių inovacijų konferencijoje SocBizz 13. Nežinojau nei kaip, nei kada keliausiu. Galiausiai sulaukęs žinių, kad važiuojame – išvykau. Tikriausiai viskas prasidėjo nuo kelionės. Kelionė buvo nuostabi. Daug diskusijų, juoko, rimtų pokalbių. Įdomios naujos pažintys.

Kai atvykome, mus apnakvindino vienuolyne. Labai nustebau, kad ramiai priėmiau sąlygas ir vietą kur miegosime. Miegojome kambariuose skirtuose 12 žmonių ant metalinių lovų be čiužinių. Bet turimas miegmaišis ir gera nuotaika, kažkaip leido ramiai tai priimti. Susimąsčiau apie tai tik po to kai šauniai miegojosi.

Kas yra SocBizz? Teisingiau kas šiemet buvo SocBizz? Daug įdomių žmonių, kurie kalba apie socialinį verslą. Tiesą sakant labiau apie socialinį, o ne apie verslą.

Viskas vyko Antalieptei. Ten Arūnas su Neringa, iš socialinės integracijos instituto, įsigijo pastatą savo veiklai vykdyti. Nuostabūs žmonės, nuostabi iniciatyva. Labai nudžiugino tai, kad stipriai į šio renginio organizavimą buvo įsitraukę vietinės bendruomenės žmonės. Jaunimas visa širdimi savanoriavo ir prisidėjo prie renginio organizavimo. Vyresnio amžiaus žmonės prisidėjo kitais dalykais. Kas darė naktinį žygį, kas organizavo maitinimą.

O kas yra Antalieptė? Eilinis Lietuvos kaimelis. Nors tikriausiai negalima taip pasakyti. Dabar jis tikrai ne eilinis. Jie prisideda prie to kas yra pavyzdys visuomenei. Manau, kad labai svarbu mokėti visiems kartu kurti tai ko nori. Ne palikti kitiems, ne laukti kol kažkas padarys ar tikėtis, kad viskas pasikeis. O daryti.

Suprantu, kad ne visiems užtenka gebėjimų ir savybių pradėti kurti norimą visuomenę. Reikia aplinkos, kuri padeda įsitraukti. Reikia pavyzdžių, kurie patvirtina, kad tai realu ir įmanoma. Reikia krypties kur link norima judėti. Kritinės masės prie kurios gali prisijungti.

Puikus to pavyzdys buvo naktinis žygis. Esu buvęs naktiniuose žygiuose. Dažniausiai tai kvietimas išeiti iš komforto zonos. Išmokti eiti ir tylėti. Išmokti orientuotis nepažįstamoje ir neįprastoje aplinkoje. Čia buvo kitaip. Žygį organizavimo vietiniai žmones, kurie naktį ruošė mums nuotykį. Kol žygiavome pažintiniu taku, turėjome galimybę susipažinti (prisiminti) Lietuvos kultūrą. Prisiminti Pagonybės Dievus. Susipažinti su jų ritualais ir burtais.

Keliavome iš taško į tašką. Pasakojo apie Dievus. Žaidėm senovinius žaidimus. Ragavome girą, duoną. Sakėm maldas. Susipažinome kaip prisivilioti merginą ar vaikiną.

Tai buvo kupinas teigiamų emocijų žygis. Jo pabaigoje mūsų laukė sriubos puodas. Kiekvienas galėjome užkąsti ir sušilti. Ir tai darė vietiniai žmonės.

Daugeliui savo pažįstamų galiu drąsiai rekomenduoti tai patirti. Ypatingai su gera kompanija. Mums tai kiekvienam kainavo po 20 lt. Pats ramia širdimi sumokėčiau ir daugiau. Ypatingai daugiau palikčiau, jeigu pasiūlytu susimokėti pabaigoje. Nes, kaip įprasta Lietuvai, pardavinėti mes nemokame ir niekas neparodė tos vertės, ką gali gauti. Bet šiuo atveju ir nereikia. Užtenka atsiliepimų, rekomendacijų. Svarbiausia, kad žmonės darytu.

Tokios veiklos drąsiai gali pagerinti Lietuvos kaimo gyvenimą. Ir ne tik finansiškai. Bet paįvairinti ir praturtinti jį emocinę prasme.

Man mažai įsiminė pranešimai konferencijos metu. Gal nelabai ko tikėjausi išgirsti. O ir sužinojimas man tampa vis mažesnė vertybė. Daugiau buvau linkęs patirti. Gal todėl dalinuosi patyrimais ir pranešimai bei kiti dalykai nublanksta.

Vienam vakarui buvo pakviesti Afrikos būgnininkai. Pradžioje jie pagrojo vieną kitą kūrinį. O vėliau išdalino visiems po būgną ir pradėjo mokyti kaip groti. Tikriausiai nei vienas iš mūsų ne bus būgnininkas. Tačiau kiekvienas turėjome galimybe tuo pasidžiaugti. Pasimėgauti kas yra grojimas, kas yra tai per muzika. Koks jausmas į tai įsitraukti ir būti šio garso rimto dalimi. Neapsakomas jausmas. Labai įdomus patyrimas.

Ir pabaigai dar noriu paminėti žmones. Buvo daug pažįstamų žmonių. Pasikalbėjome kas ką veikia, kuo gyvena. Su daug žmonių susipažinome. Kiekvienas įdomus savo patirtimi ir pasaulėžiūrą.

Ir turėjau daug galimybių pasakoti apie Talentų Kartą. Pasakoti kas tai yra. Kodėl mes tai darome. Šioje konferencijoje supratau, kad Talentų Karta puikus socialinio verslo pavyzdys. Mes sprendžiame socialinę problemą verslo principais. Nors buvo ir bus žmonių, kurie norės priminti, kad mes siekiame pelno. Taip, mes siekiame pelno. Mes uždirbsime pinigų. Ir manau, kad tai yra gerai. Pinigai nėra tikslas. Ir pinigai bus tada kai sistema veiks ir problema bus išspręsta. Ir mes investuojame savo pinigus, talentą, energiją, kad spręsti šias problemas. Ir mes nebijome pinigų.

Konferencijos supratau ko labiausiai truko socialiniams verslams. Jiems reikia atsikratyti verslo ir pinigų baimės. Jie bando spręsti problemas, bet pamiršta apie vertę. Bet apie tai norėsiu parašyti plačiau. Manau, kad tai svarbi socialinio verslo tema. Ateis laikas šiam klausimui.

Apibendrinant. Daug įdomių žmonių. Daug teigiamų emocijų. Daug įdomių įžvalgų. Puikus renginys.