Šimtas metų Lietuvai! Vasario 16-osios proga | Pažinti save

Šimtas metų Lietuvai! Vasario 16-osios proga

Autorius: Aleksejus Žaltkovski data: 2018 02 16

Vasario 16-osios proga.

Prisimenu vieną istoriją, kuri nutiko man su vienu labai geru bičiuliu.

Vėlus Penktadienio vakaras, Vilniaus centras. Mums keliaujant iš vieno baro į kitą, prieš akis scena: vaikinas laužo šiukšliadėžę. Draugas sušuko jam: “Kodėl tu laužai mano Vilnių? Juk jis tavo irgi!” Mano didelei nuostabai, vaikinas sustingo.. ir nustojo daužyti.. matyt komentaras buvo labai taiklus.

Šis įvykis buvo mūsų vakaro tema. Kalbėjomės, kiek svarbus yra ownership jausmas, kuris ne tiek skatina savintis, kiek rūpintis. Čia mano miestas, čia mano šalis, čia mano planeta.

Palietėm ir kitą temą. Nors man labai patinka idėja, kad mūsų Sąjūdis sugriovė sovietų sąjungą, visgi man atrodo, kad ją sugriovėm ne mes. Ne mes, o viena paprasta frazė: a tebe eto nado (ar tau to reikia)? Ši frazė buvo kas kart ištraukiama, kai reikėjo papildomai pajudinti užpakalį ir kažką naudingo padaryti. Ši frazė homo sovieticus vizitinė kortelė ir sovietų sąjungos mentalinis virusas.

Kitas mano bičiulis, vaikščiodamas palei upę ar po mūsų senamiestį turi labai gražų įprotį. Pamatęs šiukšlę ant žemės, pakelia ją. Neša iki šiukšliadėžės ir išmeta. Kartais net atrodo, kad išeina ne pasivaikščioti, o tvarkyti aplinkos. Kažkada jo paklausiau, ar renka karmos taškus? Jis susimąstė ir pasakė, kad net nebuvo apie tai pagalvojęs, tarė tai su sau būdinga šilta šypsena, pakeldamas dar vieną šiukšklę.

Galbūt taip naivu manyti, bet man atrodo, kad MO muziejus, Bėdų turgus, TEDxVilnius, Baltosios pirštinės ir kitos panašios iniciatyvos, gimė būtent iš tokių kasdienių mažų poelgių.

Lygiai taip pat tikiu, kad mūsų pasyvumo, abejingumo ir egocentriškumo išraiška – kas ketverius metus atsispindi seimo ir kituose rinkimuose.

Pabendravus neformalioje aplinkoje su politikais, suprantu, kad jie absoliuti mūsų visuomenės kopija. Kaip mes keiksnojame politikus, taip jie keiksnoja žmonių pasyvumą, abejingumą ar egocentriškumą. Taip tik dar labiau siedami “tebe eto nado” mentalinį virusą.

Galbūt ši idėja dar naivesnė, bet man atrodo, kad mano iniciatyvumas / pasyvumas turi įtakos tam, kokia yra mūsų šalis. Mano veiksmai turi įtakos mano draugų veiksmams. (Na, bent jau mano bičiulių poelgiai man įtaką turi). Mano draugų veiksmai turi įtakos jų draugams. Ir taip.. po truputi link didesnių pokyčių. Galu gale žiūrėk, kažkas iš jų imsis kurti MO muziejų.

Gal ir per daug naivu.. bet Australijoje yra aborigenų gentis, kuri netiki, jog mylėjimasis turi kažką bendro su vaiko gimimu. Išgirdus šį faktą, jie nustemba ir su naivia šypsena veide sako: baik tu.. aš čia su ja… šurum šurum… ir čia dėl to vėliau išauga pilvas? Negali būti :)

Manau idėja Lietuvai slypi ne didžiulių projektų ambicijose, o mažuose žingsniuose, kuriuos galime atlikti kiekvienas. Kasdien.

Kiek daug rašliavos, o realiai užtenka pasakyti, deja, jau nuvalkiotą, Dž. Kenedžio frazę: neklausk, ką tavo tėvynė gali duoti tau, paklausk, ką tu gali duoti savo tėvynei.

O vokiečių rašytojas, Ekhart Tolle, 2015 m. išrinktas įtakingiausiu dvasiniu mokytoju pasaulyje, kuris nepriklauso jokiai religijai, pasakė dar įdomesnę mintį: duok tai, ko trūksta pačiam.

Psichologijoje yra toks dėsnis. Norime, kad mus labiau suprastų – supraskime kitus pirmi. Norime pagarbos – pradėkime kitus gerbti pirmi.

Manau tai veikia ir visuomenės mastu. Norime aktyvesnės, supratingesnės valdžios, pradėkime pirmi. Bent aš tikiu, kad mano ir mano draugų maži žingsniai, turi įtakos mūsų visuomenės gerovei.

Su gimtadieniu Lietuva!
#lietuvai100 #sugimtadieniuLietuva #mažižingsniai #vasario16 #aštikiu #100atkurtaiLietuvai