Pažinti save

Tariuosi dėl naujo projekto su žmogumi, kuris manau gali keisti, o tikriausiai net keičia Lietuvos ateitį. Susitinkame berods 3 kartą ir kalbamės apie kieno kokia diena, kaip praleidome vasarą. Dažnai paliečiame su verslo idėja mažai susijusius aspektus, o kalbamės apie vertybes, požiūrį. Aptinkame klausimus, kur požiūris skiriasi. Dar daugiau aptinkame kur požiūris sutampa. Pokalbiuose labai daug intuityvumo. Kartais net pasakome, kad loginiame lygmenyje trūksta aiškumo, bet iš esmės labai gerai supratau, ką turi omenyje. 

Šiandien priėjome prie bendradarbiavimo sąlygų. Nors šio žodžio vengėm, bet kalbėjomės kam kas svarbu dirbant kartu. Palietėm labai įdomią detalę. Alkoholis. Šio žmogaus sąlyga – atsisakyti alkoholio. Jeigu nesusitarsim, bus tikrai juokinga, nes draugai nuolatos patraukia per dantį, kad pasirenku pieną, arbatą ar kokius nors ledų kokteilius kai visi geria alų, vyną ar stipresnius gėrimus. 

Turiu nuostatą, kad alkoholis yra blogis. Nors ne, ne pats alkoholis, o jo vartojimas. Esu už tai, kad žmonės turėtų didesnę pasirinkimo laisvę atsipalaiduoti. Platesnį įrankių arsenalą nusiraminti, paleisti įtampą. Daugelis žmonių vartoja alkoholį, nes taip atsipalaiduoja. Ne kartą esu girdėjęs, kad išgėrus žmogui ramiau, gali užmigti, gali negalvoti apie problemas. Prieš kelias dienas net pasakė, kad vakar kai išgėrė, net atrodė, kad dingo problemos… tačiau atsibudus ryte suprato, kad jos vis dar yra.. 

Alkoholį vartoju vis mažiau. Tikriausiai 10 kartų per metus nesuskaičiuosiu. Nauji metai, gal jau 5-7 metai kai yra be alkoholio arba su simboline taure pūtuojančio vyno. Mano aplinkoje yra dalis žmonių, kurie visai nevartoja alkoholio. Klausiau kelis kartus savęs dėl mėsos, dėl alkoholio. Esu priėjęs pozicijos, kad nenoriu atsisakyti. To priežastis, noriu turėti pasirinkimo laisvę. Galimybę rinktis. Kartais, man tikrai skanu taurė vyno ar bokalas alaus.

Esu vaikystėje matęs kaip žmogus, kuris buvo prasigėręs (pagal pasakojimus iki tokio lygio, kad gulėdavo girtas pakrūmy), metė gerti. Atsisakė alkoholio visai, nes išgėręs bent taurę.. negalėdavo sustoti. Pamenu matydamas tą istoriją, sau pasakiau, kad man nepriimtini abu kraštutinumai. Nei visiškas atsisakymas bijant išgerti bent taurę vyno,  nei gėrimas kiekvieną savaitgalį, nes ale laisva diena. 

O štai šiandien susidūriau su klausimu, ar esu pasiruošęs vardan bendro darbo atsisakyti alkoholio. Kai ruošiausi maratonui neturėjau tikslo atsisakyti alkoholio. Nebuvo idėjos negerti visą laiką. Tiesiog kas kart priimdavau sprendimą atsisakyti tą kartą alkoholio. Nemanau, kad tai būtų labai sunku. Sukeltų nepatogumų, kartais reikėtų daugiau valios, bet realu. 

Pastaruoju metu esu labai nustebęs, daug ko atsisakiau. Atsisakiau naujienų portalų, fb naudoju tik susirašinėjimui ir peržvelgiu artimų draugų įrašus. Jau daug metų nevartoju cukraus, dabar dar atsisakiau saldinti raudoną ir vaisinę arbatą medumi. Atsisakiau sūrelių. Matau, kad įpročių keitimas susijęs su turimu energijos kiekiu. Na ir savęs identifikavimu, t.y. ar aš noriu būti žmogumi, kuris … 

Šiaip tai, esu nustebęs. 2016-17 m. Vienas iš atradimų ir supratimų, kad turiu valią. Dar suabejoju tai rašydamas, nes vis dar atrodo, kad valia yra gebėjimas prisiversti. Man valia yra entuziazmo panaudojimas. Tai štai ją gebu kažkaip naudoti pokyčiams. Ne viskas pavyksta iš pirmo karto, bet galiu.

Tai žinau, kad galiu visai atsisakyti alkoholio. Klausimas ar noriu? Žinau, kad galiu nedaryti kartu projektą. Klausimas ar noriu? Ir man atrodo, kad niekada nėra arba / arba, o visada yra opcija ir ir. Juk mano duona kūrybiški sprendimai, o ne kompromisai.